peržiūrėjo: 292
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Taigi, nycietis Tukas pats vis dar negali patikėti tuo, kad taip lengvai ir paprastai jis prarado ir kitą savo draugę Vidą Pribeldaitę, vėl liko vienišas, išsiskyręs tėvas su mažu vaiku. Ir viskas tik dėl to ... sekso, tokio paprasto dalyko, Vida supyko po to, kai Tukas pasisakė norintis su ja pasimylėti. Ji iš pradžių dar sakė, kad Tuką ji amžinai mylės, o vos išgirdusi apie seksą, tuoj išsigando ir jau bėga nuo šio vyro šalin. O kur dingo Vidos duoti pažadai, kalbos apie meilę? O gal tos meilės visai ir nebuvo? Be to, mergina, kuri gerbia kitus žmones, tikrai neprašys jų išsižadėti savo draugų, o Vida yra visai ne iš tokių, jinai visada gerbia tik save pačią. Bet, prasidėjus lapkričiui, Tukas jau ir vėl su autobusu nuvyko tiesiai į Kupiškio miestą, nes vis dar niekaip nenori patikėti tuo, kad jis pats ir davatka Vida daugiau nebebus draugai, jau visam laikui. Vyras šiuo savo vizitu tikėjosi paskutinį kartą dar bent pabandyti suminkštinti Vidai jos širdį ir atbudinti sąžinę. Vida įsileido Tuką į savo butą, bet iškart jam vėl pasakė tai, kad ji toliau būtų likusi su Tuku kartu, jei jis niekada nebūtų prašęs jos sekso ir bendravęs su Burtininkų šeima. Taigi, jis pats kaltas. Tiktai susilaikymas ir dvasingumas yra Vidos gyvenimo pagrindiniai tikslai. O kai Tukas atvirai jos paklausė, kur dingo duoti pažadai, Vida atsakė šitaip ne viskuo reikėjo tikėti. 2011 m. lapkričio 3 d. |
