peržiūrėjo: 263
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, tuo metu ten pat, greta mokėsi ir statybininku vienas toks vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai nekentė. Nors kad ir koks tarp savo klasės vaikinų tas Usūrinis savo mokymosi metais buvo kitų nekenčiamas ir atstumtasis, bet realiai jis buvo daug maž toks pat kaip ir visi kiti jį irgi traukė priešingos lyties būtybės, jam irgi patiko merginos, jis irgi mėgo dairytis į mokines su trumpais sijonais ir nuogomis kojomis. Trečiaisiais mokslo profkėje metais jau ir visai rimtą draugę, pirmakursę virėją Vilmą tas Usūrinis buvo kuriam laikui susiradęs, tačiau net ir tuo laikotarpiu jis vis tiek nesiliovė dairytis į kitų mokyklos mokinių merginų nuogas kojas. Būdavo, per kokią ilgąją pertrauką Usūrinis sau ramiai stovi laiptinės aikštelėje, o kai pro šalį praeina mokinė su trumpu sijonu, jis meta jai kokią šmaikščią repliką apie jos dailiai apvalias kojas, o kai ana ima laiptais kopti aukštyn, tiktai šmurkšteli staiga artyn prie turėklų ir pažvelgia aukštyn, vildamasis, gal kažką ir daugiau pamatys, žiūrėdamas iš apačios į mokinės nuogas kojas. Ne visoms, tikrai ne visoms tokios Usūrinio laiptinės pramogos patikdavo, pati Ingrida jam iškart imdavo grasinti smurtu, jei tas drįstu taip į ją žiūrėti, bet va kitos jos klasiokės, Skaistė ir Irma, kurios traukė patį Usūrinį, į tai reaguodavo visai ramiai ir atsainiai, tik su šypsena savo veiduose... 2004 m. lapkritis |
