O mūsų laikais geri dalykai pasidarydavo tarsi savaime- žydėjo obelys ir vyšnios, sugrauždavo pacukai perteklines bulves, vaikai vaikščiodavo su netuštėjančiu sriubos puodu -visada sotūs, karšto oro kamuolius pasikišusios po suknelėmis be rūpesčių ore sklandydavo moterys. Kai jų užsinorėdavai akmeniu švyst pramušdavai kamuolyje skylę. Ir jos lengvai nusileisdavo. Su plunksnelėmis glostydavai jų jautrias vieteles, o jos raitydavosi iš malonumo, juokdavosi ir puldavo taip lengvai, puldavo tau ant kaklo arba ant žemės. Mūsų laikais žemės būdavo daug, todėl moterys ant žemės išsitekdavo, dar galėdavai prigulti šalia ir tu. O dabar nupuolusios moterys visą žemę į save susigriebia, įsistumia ,net grumstelius mažiausius visus liežuviu iššluoja. Į save. Į save vaikšto, į save valgo į save tuštinasi, į save susiurbia vyrus į save įsigimdo vaikus, Na ir laikai atėjo
nori dalyvauti diskusijose? pareikšti savo nuomonę, balsuoti už piešinius? velkam :] tik pirmiausia prisiregistuok. jei jau esi prisiregistravęs - tiesiog prisijunk per formą viršuje.
