peržiūrėjo: 501
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Tai nutiko vieną žiemos šeštadienį. Nycių kaimo gyventoja, turtuolė Ksena Katinienė savaitgalio metą nusprendė šįsyk nesėdėti namie, o leistis į kelią ir netoliese kur nors vėl nuvažiuoti, pasidairyti. Tarsi lyg per visą praeitą savaitę tų kelionių ir reikalų dar būtų nepakakę. Nusprendė moteris viena nuvažiuoti, be vyro, tiesiai į savąją Papyvesio kaimo turizmo sodybą, kuri stovi pakalnėje, už rytų pusėje esančio Kėžių kaimo pasižiūrėti, kaip ten klostosi verslo reikalai, kas ten gero. Kaip tarė, taip ir padarė. Nuvykus paaiškėjo, kad gyvenimas ten bėga kaip ir anksčiau, darbų netrūksta, svečiai net ir per karantiną vis ryžtasi atvažiuoti, prižiūrėtojai namuose visi yra sveiki, tiktai Šeškiūnų mažasis sūnelis Tomas naktimis vis verkia ir dažnai neduoda kitiems normaliai išsimiegoti. Buvo vėliau Ksena nuėjusi ir tiesiai prie pačios Pyvesos upės, pastoviniavo prie pat vandens plačiai apsemtos upės tilto pervažos. Tądien juk buvo toks be galo gražus, žiemiškas oras, per naktį buvo dorai pasnigę, tad rytą visur, kiek tik akys aprėpia, baltavo gausybė sniego, juo buvo storai apkritusios net ir mažiausios medžių šakelės. Tokią kaip ši dieną būtų tiesiog vos ne nuodėmė nepabūti gryname ore ir nepasigrožėti tokiu snieguotu peizažu. Ksena prie pat upės juo čia ir grožėjosi, klausydamasi kaip tyliai čiurlena tekėdamas upės vanduo ir kokia aplinkui tvyro žiemos meto ramybė. Ramus pasibuvimas prie upės visada gerai nuteikia emociškai. 2021 m. sausio 9 d. |
