peržiūrėjo: 234
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Toliau dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Dabar laikas papasakoti, koks kadaise buvo tas momentas, kada aš gavau 1996 metų lapkričio mėnesio žurnalo Genys numerį. Buvo tada lapkričio mėnuo jau visai artėjantis į pabaigą, bet, skirtingai nuo praeitos žiemos, ji šįsyk vis dar nebuvo prasidėjusi, tebebuvo vis dar tas pats ruduo, o snigti palengva pradėjo tik pačią paskutiniąją lapkričio savaitę. Su kiekvieną diena Gamta vis labiau niro į tamsą, jau vyravo visuotinė pilkuma ir niūri nuotaika. Būtent kažkur tą pačią paskutiniąją mėnesio savaitę aš tuomet ir gavau šį Genio numerį, ir vėl, deja, tuo metu buvau rimtai susirgęs peršalimo ligomis, gal net ir plaučių uždegimą buvau pasigavęs, tad nebeėjau į mokyklą, o tik sėdėjau namie ir gydžiausi. Rytais ir vakarais mama mane su mūsų mėlynuoju Moskvičiumi veždavo pas Bakšėnų medpunkto felčerę, kuri ir suleisdavo man tuos paskirtus vaistus. Atsimenu net ir dabar, kaip temdavo vakaras tada vis anksčiau, o patamsyje, kai jau buvo truputį pasnigę, važiuojant pro šalį kaimo keliuku, pro langą taip gražiai atrodydavo tas šviežias sniegas ant ražienų laukuose. Į kelionę būtinai įsidėdavau ir naują Genį. Besigydant taip po truputį aš ir vėl atkutau. O namie, be įprastų žaidimų, ir toliau žavėjausi anuo čekų TV serialu ir, žinoma, žiūrėjau lietuviškąsias Gimines. 1996 m. lapkritis |
