peržiūrėjo: 226
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Toliau vis dar tęsiu savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Šįsyk papasakosiu apie tą momentą, kada aš gavau 1996 metų gruodžio mėnesio žurnalo vaikams Genys numerį. Net ir dabar gan keista tai atsiminti, bet aš šį Genio numerį tada gavau visai ne gruodžio mėnesį, o tik sekantį pirmąjį Naujųjų metų mėnesį. Atsigavęs iš po ligos ir pasveikęs, aš ir toliau vėl sau ėjau į šeštą klasę Salamiesčio mokykloje. Vėl buvau grįžęs į tą pačią mokyklinę rutiną, bet kažkaip taip tada išėjo, kad prieš pat Kalėdų Eglutės šventę mokykloje ir išėjimą žiemos atostogų, vėl buvau kažko sukarščiavęs, ir mama man tada niekaip neleido eiti į pastarąją šventę mokykloje. Šventinį ir man skirtą kalėdinių saldainių rinkinį gavau į savo rankas jau tik po Naujųjų ir pasibaigus atostogoms, kai vėl nuėjau atgal į mokyklą. Nesuprantu, dėl kokių priežasčių tai įvyko, bet šitą gruodžio mėnesio numerį gavau su spauda jau tik 1997 metų sausio pradžioje gerokai pavėluotai. Apie gruodžio vidurį tada dar nesijaudinau, bet kuo labiau artinosi mėnesio pabaiga, tuo labiau ir jaudinausi viduje dėl šito, kad žurnalas vis dar nesirodo ir nesirodo. Atsimenu, kad tą lemtingąjį žurnalo gavimo vakarą jau buvau grįžęs iš mokyklos, ruošiau pamokas, o lauke tėvai, spaudžiant šaltukui, užu vienos pašiūrės su benzininiu pjūklu pjovė vieną ten augusią seną liepą, nes toje vietoje buvo nuspręsta vėliau pradėti rimtas vieno naujo pastato statybas. O aš stovėjau prie lango ir iš tolo tą pjovimą sau stebėjau. 1997 m. sausis |
