peržiūrėjo: 264
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Po to, kai pastaroji davatka Vida Pribeldaitė netikėtai jam prisipažino telefonu, kad jį pamilo, pajuto jam tikrą jausmą meilę, pradžioje pats Tukas buvo kiek nustebintas to, bet greitai susivokė, kad ir jam reikės sugalvoti, kaip į tuos merginos jausmus tinkamai atsakyti. Taip, ir pats Tukas buvo pamalonintas to fakto, kad Vida jaudinasi, jog Tukui tenka vienam savo sūnų auginti. Vyrui teko viską iš esmės apsvarstyti nors jis ir žino, kad ta Vida keistoka, gal net per daug religinga, bet Tukui ji jau daug padėjo, Tukas tai vertina ir jaučia, kad kitos, geresnės moters jis galbūt taip ir nesutiks. Taigi, kitą dieną nycietis paskambino telefonu tai davatkai Vidai, paskelbdamas, kad sutinka pradėt su ja artimai draugauti, ir nuo šiol jie yra pora. Bet Tukas dabar dar turės laikytis vieno pagrindinio Vidos reikalavimo nebeieškoti ir nesusitikinėti su jokiomis kitomis moterimis, būti tik su ja viena. Dar po dviejų dienų abu jie vėl susitiko Kupiškyje, kur Vida jį pagaliau nusivedė ir tiesiai į savo namus, kad juos pagaliau gyvai parodytų Tukui. Davatka su savo mama gyvena paprastame name, gatvėje, netoli nuo bažnyčios. Vos įžengęs į tą butą, Tukas dar kartą įsitikino, kokia religinga yra ta Vida, nes visos jos kambario sienos buvo nukabinėtos vien šventais paveikslais. Ten buvo dar ir kompiuteris, prie kurio abu tuojau prisėdo. Vidos mama žilagalvė moteriškė Veronika jaunuolius pavaišino kava. Tėčio Zigmanto tuo metu nebuvo namie. Vida prie Tuko išsijuosusi gyrėsi mamai, kad jiedu dabar yra pora ir kad ji Tuką dabar tikrai labai myli... 2011 m. rugsėjo 3 d. |
