Vienaturtis
// 2022.10.11 15:35 |
|
| Truputį tik neįprasta, kad šiame paveiksle visai jokio rudeniškumo nerasta - o juk dabar jau pats rudenėlio vidurys, galėjo autorius gi ir bent pageltusių lapų kažkiek ant tos miško samanų paklotės pabarstyti... |
Vienaturtis
// 2022.10.11 15:37 |
|
| Tik va dar įdomu, kaip autoriui kilo mintis sukurti šį paveikslą ir tokį eiliuotą tekstą? |
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.11 15:39 |
|
| rudenėliu gali pasidžiaugt pro langą. arba šiauriniu ėjimu įžengti į lapija nuklotus takus |
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.11 17:12 |
|
| bevaikštinėjant gražiojo vilniaus takais, atkeliavo tekstas, o jam įkandin ir paveiksliukas. nieko ypatingo |
Vienaturtis
// 2022.10.11 17:48 |
|
...Ir tuomet tu nieko nelaukdamas išsitraukei iš kišenės savo "smartfoną" ir visą šitą į galvą atėjusį tekstą kruopščiai užsirašei jame, ar ne?
Jei tik neklystu, toks eiliuotas kūrinukas kaip tavo yra vadinamas - epigrama. |
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.11 17:51 |
|
| būtent taip ir padariau |
Vienaturtis
// 2022.10.11 18:52 |
|
| O ar negalvoji kada imti pabandyt pasirinkti kokį vaikišką ar nevaikišką kito asmens sukurtą eilėraštį apie rudeninius dalykus ir jį pabandyti iliustruoti? |
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.11 20:27 |
|
| negalvojau, bet jei parašytum kokį gražų, tai iliustruočiau |
czmokis
// 2022.10.11 21:31 |
|
as parashiti norieciau :
***
stai ir vel ruduo atejo ir ant jo as byby dejau.
dejau byby ant lietaus ir ant vejo didelio stipraus.
ce toks nedidelis kurinelis, bet gal uzteks? :D
|
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.11 21:41 |
|
| ačiū, bet negražus |
czmokis
// 2022.10.11 22:15 |
|
| hm, o kas butent negrazu? bybys, ruduo, ar lietus su veju? D |
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.11 22:31 |
|
| nu jo, kažkaip neskamba |
Vienaturtis
// 2022.10.12 14:13 |
|
Gabri, o aš irgi radau tau pasiūlyti vieną tokį gražų eiliuotą kūrinį iš seno "Genio". Kažin, gal tau šitas visai tiktų? (Nors pirmoji atėjusi mintis buvo pasiūlyti A. Mamontovo dainos "Raudonas ruduo" tekstą)
Aušra Arlauskienė "Lapų skėčiai"
"Vėjas dumia į pakriaušę,
Margą medžių rūbą šiaušia.
Lekia lapų spiečiai,
Lyg spalvoti skėčiai.
Vabalai po purvą
Braidžioja ir niurna:
-Didelio čia daikto,
Jie supus, ir baigta...
Kai dangus prakiuro,
Vabalai sužiuro:
- Jau nėra kur dėtis!
Reikalingas skėtis!
Vėjas apsisuko
Vabalams įbruko
Į rankas po skėtį:
- Prašom vaikštinėti!" |
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.12 14:46 |
|
| dėkui už pasiūlymą. gal norėtum pats paeiliuoti? a vdrug kažkas smagaus gausis? |
Vienaturtis
// 2022.10.12 14:58 |
|
| Taigi, jau buvau anksčiau sakęs ne vieną sykį, kad esu daug labiau prozininkas, o ne poetas. Nepavyks paeiliuoti. |
Gabrieliusmackevichius
// 2022.10.12 15:41 |
|
| na, nepavyks tai nepavyks |
Vienaturtis
// 2022.10.12 17:19 |
|
| Šitą eilėraštuką, kurį nurašiau nuo žurnalo, tame sename "Genyje" buvo tikrai gan gražiai iliustravusi dailininkė Rima Stasiūnaitė. Dabar mąstau, kažin kaip tai atrodytų, jeigu šio iliustravimo imtųsi dabar Gabris. Turbūt verta būtų to palaukti ir pamatyti rezultatą! |
