peržiūrėjo: 3193
balsavo: 13
balai: 54, 4.2
sumažinti originalas
|
Išaušo naujas rytas. Tik ką patekėjusi saulė auksu suspindo ramios jūros bangelėse.
Apie mylią nuo kranto iš žvejų laivo užmetė tinklus su jauku, žinia apie tai bematant apskriejo visą Pusryčiautojų Būrį,ir tūkstančiai žuvėdrų suskrido prie laivo gudrumu ar kova pasičiupti kąsnelio. Ir prasidėjo dar viena diena, kupina veiklos.
Bet, atsiskyręs nuo visų,ir nuo kranto, Džonatanas Livingstonas Žuvėdra lavinosi. Pakilęs šimtą pėdų jis nuleido plėvėtas kojas,kilstelėjo snapą ir, įtempęs visą kūną, nepaisydamas skausmo, išlenkė sparnus lanku. Taip išlenkti sparnai mažino skridimo greitį, kurį jis lėtino tol, kol vėjas virto švelniu šnabždesiu, o vandenynas atrodė visai nejudantis. Primerkęs akis, Džonatanas susikaupė vienam tikslui: sulaikęs kvėpavimą, įtempęs visą savo valią... dar truputėlį...per vieną... plaukelį... dar daugiau išlenkė sparnus. Akimirksniu joplunksnos pasišiaušė, jis visai prarado greitį ir krito.
Žuvėdros, kaip žinia, visad skrenda sklandžiai, niekad neprarasdamos greičio. Žuvėdrai prarasti ore greitį- gėdinga, žuvėdrai tai didžiausia negarbė.
Tačiau Džonatanas Livingstonas Žuvėdra- kuris, visai nesusigėdęs , vėl ištiesė sparnus, vėl virpėdamas juos išlenkė, visai visai sulėtindamas greitį, ir vėl krito- nebuvo paprastas paukštis.
Dauguma žuvėdrų būna patenkintos paprasčiausiai lakiodamos- jos laimingos, kad gali nuskristi nuo kranto prie maisto ir su-grįžti atgal. Daugumai žuvėdrų rūpi tik pramisti, o ne skraidyti. Tačiau šiai žuvėdrai ne mitalas rūpėjo, bet skrydis. Labiau už viską pasaulyje Džonatanas Livingstonas Žuvėdra mėgo skraidyti.
tau...ir visiems megstantiems skraidyti...:)
|