|
Vienu zodziu taip, vaikai. Galit rekt, kad cia sudai myzalai, man px. Svarbiausia, kad cia ,mieli vertintojai, yra kur kas daugiau nei
matosi. Sis kuklus darbelis negime tiesiog taip, su stiklainiuku kefyro rankoj, pele kitoj ir Maya displejuje. Viskas buvo labai supistai
keista. Viena vakara pabudau po labai sunkaus nugerimo, plystancia galva ir tusciom akim. Pirmas dalykas, kuri prasiciuxines pamaciau buvo
kalendorius su Gogeno paveikslo reprodukcija. Nepradesiu aiskintis is kur pas mane tokios nesamones ir kodel po velniais tos nesamones
puosia mano apsnerkshtos chatos sienas, bet anyway. Vienintelis dalykas tada, pusiau komoj galejau matyt buvo geltona. Ryski
Gogeno geltona. Stovejau ten kaip pridurkas atsiremes i siena, vos prakvepuodamas ir spoksodamas i ta kalendoriuksti. Sitas, kad
ir kaip ji pavadintume, atspindi ta vaika, kuriuo virtau tada, isvydes nepakartojama Gogeno geltoni...
|
