peržiūrėjo: 328
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Tęsiu ir toliau savo senų memuarų iliustravimą piešiniuose. Šįsyk papasakosiu, koks buvo kadaise tas momentas, kada aš gavau 1995 metų rugsėjo mėnesio žurnalo Genys numerį. Ir viskas tuo metu man buvo labai glaudžiai susieta su naujais mano įspūdžiais naujoje mokykloje. Tą rugsėjį aš buvau jau penktokas, pradėjau eiti į Salamiesčio pagrindinę mokyklą, kad ten toliau tęsčiau mokslus. Rytais su pilna kuprine ant pečių skubėdavau link kryžkelės, ten įsėsdavau į rajono autobusą, kuris man labai sutrumpindavo kelią nuveždavo vos ne iki pat mokyklos miestelyje, o popiet namo jau tekdavo pareiti pėsčiomis. Pirmosios mokslo dienos, pirmosios sunkios savaitės, pirmieji įspūdžiai, pirmosios anglų kalbos pamokos, pažintis su mokytojais visko buvo vienu metu tiek daug. O dar ir pirmosiomis dienomis klasiokas Kėselis man buvo iškrėtęs klaustrofobinę kiaulystę. Bet tai niekis, palyginti su tuo, kad sužinojau, kad mano klasėje mokosi ir tas pats agresorius Arvydas, kuris nors Bakšėnų pradinėje ir nesimokė, bet jį, savo nelaimei, iš anksčiau jau pažinojau. Tačiau buvo ir gerų dalykų susidraugavau su dviem aštuntokėm panelėm. Na, o pastarojo rugsėjo Genio tąkart laukiau labai nekantriai ir jį gavau tik artėjant rudens Lygiadieniui. Buvo tada net visai graži, rami ir saulėta rudens darbo diena, visuose laukuose, tiek mūsiškiame, tiek ir valdiškuose, kolūkio jau ištisai burzgė traktoriai ir arė žemę. Pirmasis rudenio Genys mane buvo stipriai nustebinęs ne tik dėl Šlepetės apysakos ir paveikslėlių istorijos Jonas, Petras ir Kazys nerealiai įspūdingų tęsinių, o dar ir dėl to, kad tame numeryje pirmąkart pasirodė Genio priedas su galvosūkiais Genio gandas. Ot, buvo skaitymo ir žaidimų man tada! 1995 m. rugsėjis |
