peržiūrėjo: 246
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Į Papyvesio slėnį atvykusi panevėžietė archeologė Luna Dragonienė su savo jaunųjų archeologų būreliu Kapstinėtojai toliau čia dirba savo mokslinį darbą ir atlieka naujus, tiriamuosius kasinėjimų darbus. Visko tiems archeologams tenka patirti ir išgyventi vis būnant ir dirbant lauke, po atviru dangumi, o labiausiai tai itin dažnai nepavyksta išsisukti būtent nuo lietaus. O būna taip: vis dirba, pluša savo pačių išsikastoje duobėje, susikaupę su mente ir šepetėliu po truputį atsargiai ardo žemės grunto sluoksnius, ir nė nepajunta, kaip staiga danguje pasirodo tamsus debesis ir prapliumpa lietus tiesiai ant galvų. Taip būtent taip ir dabar šitiems atvykėliams vieną dieną atsitiko, kai jie eilinį kartą vėl triūso prie duobės, ant Papyvesio slėnio nuolaidaus šlaito buvusios Tūros sodybos teritorijoje. Nors ir šiltas tai lietus buvo, bet jis šįsyk ir prapliupo iš apniūkusio dangaus staigiai ir netikėtai vadovė Luna bei jos padėjėja Irmantė kaip čia dirbo, taip ir nė nespėjo pasitraukti, pabėgti šalin pasislėpimui, pasiliko stovėti lauke, po krentančiais gausiais vandens lašais. Būti lietuje su permirkusiais iki pat paskutinio siūlo nuo vandens, sušlapti visa vasarą pačiai Lunai menka ten bėda, per ilgus savo gyvenimo ir darbo ekspedicijose metus dar ne tokių dalykų jai teko jau ne kartą patirti. Gi savo jaunystėje ir šokusi lietuje ne kartą buvo... 2021 m. rugpjūčio 4 d. |
