peržiūrėjo: 318
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Toliau pasakoju istoriją apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Bendravimas tarp tų dviejų Tuko ir Vidos po truputį vis labiau įsibėgėjo. Vis dažniau jie ėmė vienas kitam telefonu skambinti ir per ryšį kalbėtis. Dabar nyciečių Katinų šeimos globotinis Tukas jau ir pavardę pagaliau sužinojo tos gyliai religingos miestietės merginos Pribeldaitė. Vaikinas kažkodėl jaučia, kad ta mergina yra gera, ja galima pasitikėti ir būtinai reikėtų jiems dar kartą susitikti. Juk Vida sakė galinti padėti, o ir Tuko emocinė būsena ne itin kokia. Dar po kelių dienų jiedu kaip tik ir vėl pagaliau susitiko gyvai dviese, Kupiškyje, kad Tukas pasikalbėtų su savo nauja pažįstama. Abu susitiko vienoje miesto kavinėje. Bevalgant nycietis papasakojo Vidai savo visą istoriją kaip jis anksčiau gyveno su savo žmona Ingrida, kiek vargo su ja ir paskui turėjo skirtis. O davatka Vida prisipažino, kad ji pati kas antrą dieną eina į bažnyčią, ten vis meldžiasi ir tiki, kad per tai Dievas jai davė gebėjimą gydyti žmones. Ji pati save laiko sielų gydytoja ir mano, kad galėtų išgydyti iš po skyrybų likusias žaizdas Tuko sieloje. Tik jis turės vis ją lankytis ir jos patarimų paisyti. Atskleidė Vida net ir dar daugiau apie save: kad buvo galvojusi tapti vienuole, o dabar yra apsisprendusi sau ieškoti būtinai tik religingo, kaip ji pati, vyro... 2011 m. rugpjūčio 12 d. |
