Anderzak
// 2023.02.16 13:06 |
|
| antano variantas buvo zalia -raudona, o tuometiniai seimunai prripezejo, kad tai labai niurus spalvu derinys todel ivede dar ir geltona spalva, ko pasekoje turime kazkokiatai latinaemerikosu ar afrikosu veliava... |
Vienaturtis
// 2023.02.16 14:06 |
|
Tu tai žinai tik iš "Vikipedijos", ar iš kokios senos istorinės knygos, kaip va pavyzdžiui - "Būtovės slėpiniai"?
Beje, girdėjau kitus kalbant, tai tikrai gera knyga, nors man ir dar neteko jos skaityti... |
Vienaturtis
// 2023.02.16 15:23 |
|
Birutė Baltrušaitytė "Daktaro vėliavos spalvos"
"Čekų karžygis Janas Žižka buvo labai pavargęs. Jis leido žirgą žingine, o patsai ramiai žvalgėsi, kaip elgiasi žmogus, gerai padaręs savo darbą. Vakaruose raudonavo dangaus properšos, ir į tamsėjančius girių kontūrus it ietys smigo paskutiniai saulės spinduliai. Antai stovi lietuvių būrys, kažką smagiai šūkauja Žižkai nesuprantama kalba. Jis įdėmiai nužvelgė augalotą stambų karį, kuris, atrodo, tebegyveno karštam kautynių lauke. Jo rankos stipriai spaudė vėliavos kotą. Skaisčiai raudonas audeklas panėšėjo į saulėlydį. Pūstelėjo vėjelis, ir vėliava atgijo, suspurdėjo it laisvėn paleistas paukštis - išsiskleidė. Žižka dabar gerai matė baltą šuoliuojančio raitelio pavidalą, išsiuvinėtą vėliavoj. Karžygys nejučia šyptelėjo: vėliavos spalva ir raitelis, pakėlęs kardą, atrodė tarsi gyvas ką tik laimėto mūšio atvaizdas. Leidosi raudona saulė, sužeistieji dar plūdo kraujais, purvinam upely maišėsi vanduo, skaistraudonis kraujas ir brangaus kryžiuočių vyno likučiai, kuriuos karalius Jogaila įsakė išpilti žemėn. Švęsk, bet galvos nepamesk, - bylojo karaliaus išmintis.
- Kieno šita vėliava? - prijojęs arčiau, paklausė Janas Žižka.
- Vilniaus vaivadijos...
- Vilniaus... - atsiliepė keli balsai.
Žižka žinojo, kad Vilnius - Lietuvos kunigaikštijos sostinė. Vadinasi, jis matė vieno Vytauto pulko vėliavą. Buvo girdėjęs, jog net keturiasdešimt tokių vėliavų plazdėjo čia, Griunvalde, tarp svetimų girių, ežerų ir upės.
...
Jonas Basanavičius senu papratimu priėjo prie lango ir pažvelgė į siaurą Vilniaus gatvę. Vėlyvi praeiviai skubėjo namo, šmėstelėjo liekna ponia, pasipuošusi juoda skrybėlaite. Tarsi jo žmona Eleonora... Artinosi naktis, ir miestas, neseniai kentėjęs karo sumaištį, dar buvo neramus. 1918 metų balandžio devynioliktosios vakaras ėjo į pabaigą. Lietus neseniai nuplovė Pilies ir Didžiosios gatves, išprausė paauksintus bažnyčių kupolus ir rauzganus senamiesčio čerpių stogus. Rytuose šniokštė Vilnia, skalaudama tamsžalius pakrančių akmenis. Jau buvo gerokai ūgtelėjusi žolė, ir Bernardinų sode kur ne kur žydėjo gelsvos pienės. Daktaras Jonas Basanavičius baigė septintąją dešimtį nelengvo gyvenimo metų. Dar keli meteliai - bus jubiliejus. O dabar gėlė šoną, abi kojas varstė diegliai, maudė paširdžius. Ant rašomojo stalo buvo išdėliota daugybė Lietuvos istorijos knygų įvairiausiomis kalbomis. Šiandien jie, komisijos vyrai, galop nusprendė, kokia bus Lietuvos valstybės vėliava. Ginčijosi ir karščiavos ne vienus metus. Tai dėlei tų ginčų daktaro mintys vis grįždavo į praeitį, į senuosius Žalgirio laikus, kuomet lietuvių pulkus į pergalę vedė skaisčiai raudona vėliava su baltu Vyčiu vidury. Dailininkas Antanas buvo energingas, apsukrus vyras. Jo visur pilna. Gražiai jis paišo girių medžius, ežerus ir upes. Basanavičius ir patsai mylėjo žalią spalvą. Šitiek metų jau pragyventa, o kažin ar esti kas gražesnio už pavasariškai žalią balandžio mėnesį... Tuomet Vilniaus senolės išsiveda vaikaičius saulės atokaiton ir rodo, kaip tarpu grindinio akmenų kalasi liauna žolė. Jos tiki: kol gyva žolė, tol ir žmogus gyvas. Ak, amžinas senatvės noras laimint gyvybę! Dailininkui Antanui atrodė, kad Lietuvos vėliavai labiausiai pritiktų senoji, raudona, ir viltingoji žalia spalva. Ne visi taip galvojo, kaip jis. Daktaras žinojo: kaimyniniai kraštai seniai puošiasi trispalvėmis. Bene pirmi tą padarė prancūzai... Daktaras vėl prisiminė, kaip aprašytos knygose Lietuvos kunigaikštijos vėliavos, buvusios Žalgirio mūšyje. Širdis suspurdėjo, it gyventų ji jauno žmogaus kūne. O, tas tiesa! Kūnas sensta iš lėto ir nepataisomai, o širdis, lig mirties neapleisdama savo darbo, yra išties jauna. Žaliūkė raudona širdis! Kas jau kas, o jis, daktaras, gydęs ir bulgarus, ir saviškius suvalkiečius, puikiai išmanė apie širdį. Akyse stojosi lietuvių dailės paroda, kuomet viena siena tviskėte tviskėjo sodžiaus audimų raštais. Ten kabojo lovatiesė, kurios geltoni it saulės ornamentai jam priminė amžinatilsį motulės kraičio skrynią. Būdavo, atkels jos dangtį, "Joniuk!" pašauks... O jis, mažas vaikas, vos ne klupdamas bėga į motutę. Tada ji buvo jauna: drūtai supintų geltonų kasų rinkes gaubė balta skepetaitė. "Motin mano, rytmečio saule švietei man..." - nejučiom sukuždėjo lūpos. "Senas esu", - susigriebė daktaras. Laikas gultis. Viskas gerai. Šiandien jie, trys komisijos nariai, sutarė: Lietuvos trispalvė turės pačias gražiausias gyvenimo spalvas: geltoną ir žalią. Turės ir senosios Vytauto vėliavos spalvą. Šitaip bus: geltona - žalia - raudona, geltona - žalia - raudona. Saulės spalva viršuje, kaip kad gamtoje esti, o Vytauto galybės spalva - apačioje - laikys ir parems viską... Baigėsi 1918 metų balandžio 19 diena. Daktaras užmigo. Jis matė sapne tolimą Žalgirio mūšio lauką su skaudžiomis Vilniaus vaivadijos vėliavom. Janas Žižka merkės nuo besileidžiančios saulės spindulių. Daktaras sudejavo per sapną. Apsivertė ant kito šono. Paskui išvydo žalius gimtųjų Ožkabalių laukus, nusidriekusius Prūsų krašto linkui. Jauna geltonplaukė motina ėjo prie Aistos upės, kur stūksojo piliakalnis. Jo smiltis buvo geltona kaip pavasario pienės žiedas. "Motute!" - suriko jis. - Motute!" Bet ji skubėjo tolyn ir tolyn, paskui susiliejo su geltonuojančia pieva. Auksiniai pūkai kilo dangun it mažos apskritagalvės saulės. Daktaras nusišypsojo per miegą - toksai gražumas! Už langų miegojo tamsus pavasarinis Vilnius, susitikdavo ir susiglausdavo abiejų upių vandenys. Į juos žvelgė apgriuvusi kalno pilis. Nežinojo jinai, kad greitai pasidabins vėliava..." |
Anderzak
// 2023.02.16 16:15 |
|
Česlovas Kontrimas pasakojo
|
Anderzak
// 2023.02.16 16:19 |
|
| https://lt.wik ipedia.org/wiki/%C4%8Ceslovas_ Kontrimas |
truckdriver
// 2023.02.16 17:22 |
|
| landsgrybiniai pedalai tai labai norėtų vėliavą pakeist į pandą laikančią švirkštą mėlynai geltonam fone |
Vienaturtis
// 2023.02.16 18:07 |
|
| ... ir dar galimai jie su ranka ir juodu markeriu ant tos pačios vėliavos ką nors tokio prikeverzotų, kažkokį tik jiems vieniems smagų užrašą, kaip antai galbūt "drags iz rulezzz", ar kažką irgi panašaus... |
czmokis
// 2023.02.16 22:28 |
|
| venckau, zinau kad neatsakysi, bet ar teisybe, ka chebra pasakojo, kad tu tokiam mechanikui igariokui bb ciulpei per viena firmos vakareli? xD |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.17 09:54 |
|
| graži mūsų trispalvėlė. džiugu, kad nepaliko baltarusiškos dvispalvės |
Anderzak
// 2023.02.17 10:07 |
|
| baltarusiai ja veliau pasirinko, jau po to kai mes atsisakeme. nors garbaneliams ivykiu chronologija nera toks svarbus faktorius svarbu kad grazu, todel dabar esam tokie pat grazus kaip mali senegalas bolivija gvineja ir tt.... |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.17 14:11 |
|
| Afrika irgi graži. kame bėdelė? |
Vienaturtis
// 2023.02.17 14:17 |
|
| Gabrislovai, atsakyk nuoširdžiai - ar esi tu daug istorijos knygų per savo gyvenimą perskaitęs? |
Anderzak
// 2023.02.17 15:19 |
|
| garbaneli, tai kodel tavo kokiuboje nesimato tu graziu spalviniu deriniu jei taip grazu? siullau tau pasidabint benino arba kongo veliavom ir but graziam :) beja viena ish zodzio "afro" reikshmiu yra purvas , tau turetu tai tikti... |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.17 15:52 |
|
| purvas yra gamtos dalis - nieko blogo. lietuva irgi su lietum prašosi sieti, tai irgi ne visada ir ne visiems malonus gamtos reiškinys. labai jau įsijaučiat į ne savo dalykus. be reikalo. kokie ten spalviniai deriniai bebūtų, bet raudona su žalia, tai atsiprašau, bet prašosi geltonos ir štai ją turim. valio! |
Anderzak
// 2023.02.17 16:13 |
|
:) iskaitant kad lietuvoje tik 60 sauletu dienu per metus pac tas ivedinet i lt veliava geltona spalva kad atspindet musu klimatines realijas :)
praeita menesi lietuvoje buvo tik 5 valandos saules.
tai sakai zmuidzinavicius durnelis buvo pasiules zalia raudona, o vat seimunai afigienni estetai, bo zinojo ka ivesti kad atrodytume kaip mumba-juma
tesk, labai idomus tavo sanprotavimai, pradedu suprast kodel iasi zymus tapytojas :) |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.17 16:40 |
|
| labai jau būtina skaičiuot ko turim daugiausiai ir vaizduoti vėliavoje. jei jau taip, tai būtų pakakę pilkos, kuri simbolizuotų lietuvišką dangų. zirzekliai visuomet ras kur sliekų paieškot |
truckdriver
// 2023.02.17 17:08 |
|
| dabar visgi galvoju kad tautos normiai neapsispręstų dėl vaivorykštės spalvos koloritų ir mėlyna geltona spalvų vėliavoj :DD fun fact lgbtq+ vėliava neturi žydros spalvos, tai techniškai kaip ir ne vaivorykštė :DDD |
Anderzak
// 2023.02.17 17:15 |
|
keista garbanieliau, kad budamas toks tapytojas dar nezinai kad pilka yra tonas o ne spalva:) kaip ir nezinai kokia funkcija atlieka spalvos veliavose ir kokia ju semantine reikshme...
nu bet tau detektyvinio shlako gerbejui ir nebutina tai zinoti, tau grazu ir ok :) |
Anderzak
// 2023.02.17 17:46 |
|
| ... nors suprantu, kodel tau, veganui alialiushnykui patinka ta geltona , bo avizos kurias edi, yra geltonos spalvos... |
Devyngalvis
// 2023.02.17 18:56 |
|
Tarp kitko , apie vėliavas , pamastymui ...
Pirmas : 5:22 - Afrika 1918 , na gal Etiopija .
Antras : 5:22 - Lotynų Amerika 1918 , na gal Bolivija .
Geltonos/aukso spalvos reikalauja heraldikos taisyklės - vėliavos spalvos turi atitikti herbo spalvas , Vytis - raudona, balta , mėlina , geltona/aukso . Trispalvė su mėlina panašu į Rusijos imperija , lieka tik geltona Dobužinskio trispalvė - geltona , raudona , balta arba atvirkščiai .
https://www.yo utube.com/watch?v=NhmqGrIc0TU< /a>
https://www.yo utube.com/watch?v=Xjdt0CdpiCk< /a>
Viskas kitkas - Google , Wikipedija ir kantrybė |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.17 19:37 |
|
| ne vaivorykštė. visi gali ramiau atsipūst. |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.17 19:47 |
|
| mūsų vunderkindo niekas neatsiklausė rinkdami spalvas vėliavai. shame on lithuania :) |
Anderzak
// 2023.02.17 20:51 |
|
speju tai buvo dar vienas garbanelio gumarelis,
taip pastenejai, tarytum taves to klause....
|
Vienaturtis
// 2023.02.17 21:34 |
|
| Devyngalvi, kur tu buvai dingęs? Jau maniau, kad nutarei visai sustoti kurti savo naujus darbus... |
Devyngalvis
// 2023.02.17 23:34 |
|
| Ai , visokie "gyvenimo malonumai" . O dėl naujų darbų , kaip man sakė Briusas Vilisas :( , kartą išprotėjęs nebegali sustot :) |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.18 09:05 |
|
andre, man trispalvė patinka, o tu vaitoji, kad mūsų vėliava ne baltarusiška. beje, kaip ir rašiau, kur humoras spėji jei tau tai pasakoma. šiuo atveju - uždėta šypsenėlė.
vienatu, "tai priklauso nuo daugelio dalykų" |
Vienaturtis
// 2023.02.18 09:19 |
|
| Turėjai tu omenyje - Vinetu? |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.18 10:01 |
|
| turėjau omeny tave |
Anderzak
// 2023.02.18 10:57 |
|
| tau garbalieliau patinka tu ir kaifuok nuo to afrikos derinuko, gi negaila, tau net prie mordos tai tinka ir auskaro i nosi vert nereikia, bo per kilametra matosi pietu antropotipas.... |
Vienaturtis
// 2023.02.18 11:14 |
|
Jeigu jau pradėjau kalbą apie tai, Gabri, įdomu, ar pats vaikystėje esi skaitęs knygas apie Vinetu? O gal tau, kaip ir man pačiam buvo, niekada nelipo prie širdies visos tos indėniškos knygiūkštės?
Nors netoli mano namų, gretimo kaimo bibliotekoje šitų knygų irgi buvo, man kažkaip niekada nekilo ranka paimti jas ir skaityti. |
Anderzak
// 2023.02.18 11:24 |
|
| tuo metu garbanielius spalvinimo knygeles skaite, todel tapo zymiu tapytoju. |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.18 11:34 |
|
| kažkada tos knygelės lipo. ir filmai, kas be ko |
Anderzak
// 2023.02.18 11:36 |
|
| o kodel daba nelimpa? |
Gabrieliusmackevichius
// 2023.02.18 11:51 |
|
| nzn |
Vienaturtis
// 2023.02.18 11:53 |
|
| Kodėl jam "nebelimpa"? Manau, kad tai yra tiesiog gal ir visai natūralu, kad su laiku ilgainiui tai, kas vaikystėje knygose tiesiog "vežė", dabar tampa tiesiog visai nebeaktualu. Pavyzdžiui, kaip man buvo kadaise su "Plėšiku Hocenplocu" ar "Kelione į Tandadriką". Anksčiau tai buvo tiesiog "super" vaikiškose akyse, o dabar - banalu ir stipriai atgyvenę. Na, bet tik gal apie Hario Poterio knygas to vis dar niekaip negalėčiau pasakyti - tai kaip buvo kadaise man "super", ir iki šiol tebėra tai didelis "super". |
