peržiūrėjo: 319
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Kai aš, paliktas antriems metams, mokiausi su kitais savo klasiokais aštuntoje klasėje, ilgainiui paaiškėjo tai, kad ne vien tik aš pats savo klasėje esu itin didelis vokiečių techno muzikos grupės Scooter gerbėjas, buvo ir daugiau tokių pat. Ir tas faktas mane akivaizdžiai labai džiugino. Štai kad ir dar viena tuometė mano paties klasiokė, vietinė mergaitė Edita, klasės pirmūnė. Ji su dar dviem mano klasės mergaitėmis mokykloje buvo subūrusi vokalinę grupę Ego, labai gerai mokėsi, bet vis tiek rasdavo laiko ir per didžiąją pertrauką kartais vis parepetuoti mokyklos aktų salėje. Ir štai, atmenu, buvo viena kažkuri eilinė kovo mėnesio diena mokykloje, per ilgąją pertrauką slankiojau be veiklos po mokyklą ir kai ėjau pro pat aktų salę antrajame aukšte, netikėtai iš ten išgirdau skambant savo pamėgtosios grupės Scooter muziką ir dainas. Būtent. Skambėjo jos viena po kitos. Kai jau pasibaigė pertrauka, prasidėjo istorijos pamoka, suradau savyje drąsos atvirai paklausti Editą, kas per tos Scooter, kurių ji aktų salėje klausėsi, ar ji irgi turinti tos grupės garso kasetę, ar galėtų man ją parodyti. Ir tada būtent tai ir nutiko Edita prisėdo šalia į mano suolą, davė man gyvai pamatyti ir rankose pavartyti Scooter dainų kasetę No time to chill, kuri buvo išleista 1998 metais. Edita pasakė jau seniai šį grupės albumą turinti. O man tada tai buvo tokia didžiulė naujiena, mat pirmąkart gyvenime pamačiau šį 1998 ųjų Scooter albumą, sužinojau, kaip jis atrodo ir koks jis iš viso yra. 2000 m. kovas |