peržiūrėjo: 285
balsavo: 0
balai: 0, 0
sumažinti originalas
|
Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau visai rudens meto pabaiga gamtoje, liūdnos, tamsios ir pilkos lapkričio mėnesio dienos, kai aš Salamiesčio mokykloje mokiausi jau šeštoje klasėje. Žodžiu, lapkričio mėnesio gal kokia pati paskutinė savaitė. Bet, skirtingai nuo praeitų metų atvejo, šį rudenį toji žiema lauke vis dar nesirodė, nors buvo jau ir lapkritis, bet pirmas nedidelis sniegas gamtoje pasirodė būtent tik tą pačią paskutinę šio mėnesio savaitę. Mokyklos gyvenime nieko ypatingo naujo, tas pats šeštos klasės mokslų krimtimas, tuo tarpu namie aš tiesiog vos ne ėjau iš proto dėl vieno seno čekų TV serialo, kuris mane labai įkvėpė kūrybiškai. Kadangi mano ūkiškai gyvenantys tėvai ir seneliai pastoviai vis nešė pamelžtą karvių pieną į Bakšėnuose esantį pieno supirkimo punktą pieninę, kooperatyvui Aukštaitijos pienas, kuris veikė Kupiškio rajone, prieš pat kalėdinį laikotarpį iš pieninės buvome gavę firminį šio kooperatyvo plastmasinį krepšį, su užrašu Aukštaitijos pienas. Ir kaip aš vėliau buvau kiek nustebęs, kai tokį pat kooperatyvo firminį krepšį pamačiau ir Salamiesčio mokyklos koridoriuje, per vieną pertrauką, bakšėnietės septintokės mergaitės Jurgos rankose laikomą, nors žinojau, kad jos šeima karvių lyg tai yra ir nelaikanti. 1996 m. lapkritis |
