Labadiena, Aš neturiu galvos. Aš esu begalvė mergaitė, Visiškai neabejotinai begalvė. Taip, tai yra patogu: Nereikia kepurių, nereikia pagalvių, Nereikia šukų, vaistų nuo migrenos, Televizorių ir kitų Visatos įmantrumų. Žinot, tada kai tapau begalve mergaite, Aš nenusiminiau, Nes kuo gi aš įvykdyčiau Savo nusiminimo procesą? Aš esu begalvė mergaitė Visiškai akivaizdžiai begalvė. Netekau galvos ne staiga, Ne nuo maniako kirvio, Ne nuo vikrios giljotinos, Ne nuo nemokėjimo rašyti, Ne. Praradau ją pamažu: Iš pradžių dingo pakaušis su smakru, Vėliau ausys su nosim. Tada išnyko skruostai, kakta ir viršugalvis. Kai teliko tik akys, Tik mažos pilkos akytės, Aš atsistojau prieš veidrodį Ir pažiūrėjau į jas, Trumpai pažiūrėjau, Bet ilgai galvojau. Paskutinį kartą galvojau Ir nesugalvojau nė vienos priežasties, Dėl kurios jas galėčiau palikti. Jos buvo visiškai įprasto dydžio, Visiškai įprastos spalvos, O žvilgsnis anaiptol Nebuvo intelektualus. Nuo tada netekau galvos, Tapau pačia tikriausia Begalve mergaite. Visiškai nesigailiu. Kuo gi man atlikti Gailėjimosi procesą?
nori dalyvauti diskusijose? pareikšti savo nuomonę, balsuoti už piešinius? velkam :] tik pirmiausia prisiregistuok. jei jau esi prisiregistravęs - tiesiog prisijunk per formą viršuje.